APIE MUS

– 2013 m. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama buvo skirta 15-ai šalių (12 naujųjų Europos Sąjungos šalių, taip pat Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai), o Norvegijos finansinio mechanizmo parama – 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių.

Kauno apskrities moterų krizių centro kolektyvo iniciatyva buvo pateikta paraiška šiam fondui nes ilgametis darbas moterų organizacijose įtikino, kad mažėtų smurtas artimoje aplinkoje, reikia dirbti su abiem pusėmis. Įdėtas darbas nenuėjo veltui ir laimėjus finansavimą pagaliau įkūrėme pirmuosius Vyrų krizių centrus Lietuvoje : Kaune, Šiauliuose, Utenoje, Raseiniuose, Marijampolėje. Tikslai buvo vienareikšmiškai identiški – teikti pagalbą sudėtingose gyvenimo situacijoje atsidūrusiems vyrams, mažinti smurtą bendruomenėse smurtinio elgesio keitimo programų dėka. Programą dovanojo ir vedimo subtilybių mokė Danijos specialistai.

– 2014 metų kovą oficialiai buvo atidarytas Marijampolės apskrities vyrų krizių centras, kuriame, pradėjome tęstinio projekto „Ne teisti, bet keisti“ darbą. Elgesio keitimosi programas „DAVD“ (lyties pagrindu) ir „AVEK“ (prieš kitus asmenis) vedėme asmenims atvykstantiems iš visos Marijampolės apskrities. Kompleksinė pagalba buvo teikiama ir besikreipusiems asmeniškai.

– 2017 metais Marijampolės savivaldybės administracijai suteikus patalpas panaudos būdu, buvo atidarytas Marijampolės apskrities vyrų centras „AIDAS“ kuriame pagalba teikiama ne tik smurtautojams, bet ir sudėtingose gyvenimo kryžkelėse atsidūrusiems vyrams. Čia organizuojama prevencinė veikla: prieš smurtą, skurdą, skatiname visuomenės neapykantą smurtui, bei vyrų įsitraukimą į lyčių lygybę paskaitų, seminarų, diskusijų būdu ir informacinių priemonių būdu. Siekiame kuo glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo siekiant suteikti kokybišką pagalbą ne tik vyrams, bet ir jų artimiesiems.

Įsteigto Vyrų krizių centro darbuotojai mokosi dirbti su vyrų ir moterų grupėmis pagal Danijos smurtinio elgesio keitimo metodikos adaptuotą programą, bei „Duluth“ (taikomą Amerikoje ir Kanadoje) modelį.

Padėti, o ne teisti tų, kuriems reikalinga pagalba.

Tapti naudinga ir vertinama bendruomenėje organizacija, kurios dėka būtų kuriamas saugus gyvenimas šeimose, nes vyrams, ištikus emocinei ar krizinei situacijai, bus teikiama kvalifikuota kompleksinė pagalba patikimoje aplinkoje, įgalinančioje su naujomis žiniomis ir nuostatomis kurti kitą gyvenimą.

• Padėti krizinėje situacijoje atsidūrusiems vyrams ir jų šeimos nariams (psichologinė, emocinė, priklausomybių bei savižudybės, netekties ar skyrybų, sveikatos sutrikimų būsena);
• Teikti kompleksinę pagalbą: informavimą, atstovavimą, išklausymą, nukreipimą;
• Teikti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą;
  Sukurti, organizacijoje, sąlygas vyrų užimtumui, kvalifikacijai, gyvenimo kokybei gerinti;
• Organizuoti individualias ir grupines konsultacijas asmenims, smurtiniam gyvenimo būdui keisti;
• Siekti apgyvendinimo paslaugų organizavimo, vyrams, atsidūrusiems krizinėje situacijoje;
• Atstovauti organizacijos interesus savivaldos bei valstybės institucijose, palaikyti nuolatinį dialogą su visuomene;
• Atstovauti MVKC interesus dalyvaujant sprendimų priėmimo, organizacijos stiprinimo procesuose regioniniu ir nacionaliniu lygiu;
• Vykdyti lobistinę veiklą;
• Bendradarbiauti su nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis;
• Vadovaujantis LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymu, inicijuoti ir vykdyti stebėseną savivaldybių strateginiuose planuose lyčių lygybei palaikyti;
• Dalyvauti vieningos kompleksinės pagalbos teikimo sistemos smurtaujantiems asmenims ir jų artimiesiems sukūrimo, suvienodinant pagalbos teikimo praktikas, siekti pagalbos kokybės ir efektyvumo;
• Skatinti organizacijos narius bei darbuotojus kelti kvalifikacijas, dalyvauti profesinio perdegimo prevencijai skirtuose mokymuose;
• Vykdyti viešinimo kampanijas regioniniu mastu, siekiant geresnio MVKC žinomumo;
• Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kurti palankią aplinką socialinėse įstaigose, bendruomenėse bei žiniasklaidoje;
• Ugdyti visuomenės žmonių sąmoningumą, neapykantą smurtui artimoje aplinkoje ir visuomenėje;
• Ugdyti vyrų sąmoningumą darbų pasidalinimo šeimose bei lyčių lygybės klausimais, pritraukti juos į prevencines kampanijas;
• Bendradarbiauti su moterų ir vyrų organizacijomis nacionaliniu bei tarptautiniu lygmeniu akcijose smurtui prieš moteris mažinti;
• Organizuoti seminarus, diskusijas, konferencijas, veiklos pristatymus, visuomenei;

Teikti pagalbą kiekvienam, pravėrusiam Vyrų centro duris, asmeniui, neatsižvelgiant į socialinę padėtį, įsitikinimus, išsilavinimą, tautybę ar politines nuostatas su pagarba, nuoširdžiai ir atsakingai.

Smurtas ir prievarta yra veiksmai, kurie žeidžia ir daro žalą.

• Kas yra smurtas ir prievarta?
• Kodėl aš esu smurtautojas?
• Išmokti, kad aš galiu kontroliuoti savo elgesį ir nebesmurtauti.
• Išmokti prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir nekaltinti kitų (partnerės) kad išprovokavo mane taip elgtis.
• Suprasti kokį poveikį darau savo partnerei ir vaikams.
• Išmokti ir atpažinti kokie signalai rodo, kad tampu agresyviu ir sustoti prieš smurtinį elgesį.
• Išmokti be smurto ir prievartos spręsti problemas su savo partneriu.
• Derybos ir klausymas – technikos naudojamos pagarbių santykių kūrimui.

Smurtautojo portretas

• Ūmaus būdo, greit įsižeidžia, reaguoja į mažiausią frustraciją ar ginčą.
• Egoistiškas ir pavydus. Patiria stiprų troškimą kontroliuoti savo partnerę.
• Jo vyriškumo jausmas priklauso nuo moters priklausomybės jam.
• Palaiko paviršutiniškus santykius su kitais žmonėmis. Išskirtiniai santykiai jį sieja tik su partnere.
• Menka savivertė.
• Jo lūkesčiai partnerystės atžvilgiu yra rigidiški, ir jis nesileidžia į kompromisus. Jis reikalauja, kad žmona keistųsi ir atitiktų jo lūkesčius.
• Saviapgaulė. Jis suverčia kaltę dėl santykių sunkumų savo partnerei.
• Dvilypė asmenybė – tai žavus, tai negailestingas. Jis yra ir savanaudis, ir kilniaširdis – priklausomai nuo nuotaikos.
• Pagrindinis smurtautojo bruožas – sugebėjimas apgaudinėti, klaidinti kitus. Jei tik jam reikia, jis gali būti šaunus, ramus, žavus ir patikimas.
• Partnerė jam paprastai – tik simbolis. Smurtautoją sieja ryšys su ja ne su kaip asmenybe, o tik kaip su „reikšmingu kitu“ simboliu.

Reikia žinoti:
Kokią žalą smurtinis elgesys daro partnerei

Naudodamas fizinį smurtą tu gali sužeisti partnerę, ji gali jausti skausmą, galūnių tirpimą, nuo fizinio smurto atsiranda mėlynės, gali lūžti kaulai, išpešami plaukai, atsiranda vidinis kraujavimas ir sumušimai. Būna kad vyrai smurto atveju nesuvokia ką daro ir kaip jie žaloja partnerę, tai gali privesti ne tik iki rimtų sužalojimų ir suluošinimo, bet net iki mirties.

Nukentėjusioji yra nuolat įsitempusi, kenčia jos miego kokybė, atsiranda įvairios fobijos, jaučiamas nuolatinis nerimas, panikos priepuoliai, sutrinka širdies, skrandžio veiklos.
Būna, kad:
Sutrinka mėnesinių ciklas, pasigauna lytiškai plintančių ligų nuo partnerių, kurie yra neištikimi.
Kai kurios moterys negalėdamos sustabdyti smurto ieško įvairių „nusiraminimo“ būdų – pradeda vartoti alkoholį, cigaretes, narkotikus, raminamuosius vaistus, pradeda save žaloti, bando nusižudyti.

Žinoma, kad smurtas daro įtaką moters psichologinei savijautai. Ji jaučiasi pažeidžiama, nemylima, žalojama, išsigandusi depresyvi, apatiška, nuolat patiria stresą, įtampą, gėdą, baimę.

• Daugelis žmonių apgaudinėja save galvodami, kad vaikai nenumano, kas yra smurtas šeimoje. Praktika ir statistika rodo, kad kai vyksta smurtas vaikai būna šalia – dažniausiai kitame kambaryje.
• Girdėdami/matydami smurtą šeimoje vaikai tampa pažeidžiami bei daugeliu atvejų jiems gresia rizika patirti smurtą
• Matydamas, girdėdamas smurtą vaikas nuolat būna budrus, įsitempęs, stengiasi kaip nors apsaugoti savo mamą, brolius, seseris.
• Matydamas kitą dieną sumušimus ir mėlynes vaikas įsitraukia į ginčus, vienas iš būdų – stengiasi pažeminti, pajuokti motiną, gali demonstruoti palankumą mamai ir šmeižti tėvą arba priešingai bijodamas tėvo teikti jam iškreipiančią arba motinos saugomą informaciją apie ją, jos veiksmus.
• Vaikai taip pat dažnai prievarta įtraukiami į liudininkus. Žinodamas kad motina patiria stresą, tampa depresiška vaikas kenčia, jis tampa jautrus, nervingas, sutrinka jo sveikata.
• Vaikas atskiriamas nuo motinos giminių, draugų, kadangi motinai ribojamas su jais bendravimas. Taigi, vaikas patiria tiesioginį smurtą.
• Vaikas patiria nepriežiūrą. Smurto metu jam liepiama išeiti iš namų, laikytis atokiau.
• Vaikas elgiasi kitaip, kai šalia yra smurtaujantis tėvas (nors jis ir tuo metu nesmurtauja), jis stengiasi nesukelti konflikto, kurio metu gali kilti smurtas, jis nuolat įsitempęs, bijo. Vaikas išmokinamas apie smurtą namuose niekam nepasakoti, laikyti tai paslaptyje, jam sunku visa tai laikyti užgniaužus viduje, bet kartu jis bijo, kad kam nors papasakos ir patirs tėvo smurtą.
• Vaikas galvoja, kad daugelis tėvų ginčų kilo dėl jo elgesio. Jis prisiima kaltę už tėvo smurtą ir prievartą.
• Kartais vaikas yra priverstas laikinai dėl saugumo palikti namus, jam ieškoma prieglobsčio.
• Prokurorui nustačius kardomąją priemonę vaikas nebegali matytis su tėvu arba yra paskirtos lankymo valandos, esant specialistų priežiūrai.
• Vaikas patiria gėdą, neretai ir patyčias, menkinimą kitų vaikų, kurie žino apie jo šeimos padėti (apie smurtą).
• Net jeigu ir vaikas nemato smurto, o tik atsitiktinai apie tai išgirsta, vis tiek jam yra padaroma žala.

Įsivaizduokime kaip turėtų jaustis vaikas, kuris žino, nugirsta, pamato, kad jo motina patiria prievartą ir neaišku kaip viskas baigsis.

Tyrimai rodo, kad vaikai patiria ilgalaikę žalą net ir tuomet kai jie nemato tiesiogiai smurto ar prieš juos nėra smurtaujama. Jie tai – jaučia.